2016 m. kovo 18 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyko seminaras-diskusija ,,Dėl muziejams perduodamų archeologinių radinių aprašymo bei sąrašų sudarymo tvarkos“. Susitikimo metu buvo svarstomos archeologinių eksponatų, kurių į muziejus patenka vis daugiau ir daugiau, apskaitos supaprastinimo problemos. Pavyzdžiui, jau vien per pastaruosius dvejus metus Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pasipildė ~50 tūkst. naujų radinių. 

Seminaro metu kalbėta apie radinių indentifikavimo ir aprašymo problemas (R. Bračiulienė, MLIM archeologė), archeologinėse ataskaitose radinių aprašymo ir radinių sąrašų sudarymo klaidas (doc. dr. G. Zabiela, KPD Mokslinės archeologinės komisijos pirmininkas). Taip pat  pristatyta archeologinių radinių įtraukimo į LIMIS sistemą situacija bei perspektyvos (D. Mukienė, LDM LIMIS centro vedėja). Renginyje svarstyta ir apie muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijos įgyvendinimą bei perspektyvas (E. Striškienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyriausioji fondų saugotoja). Šiame seminare-diskusijoje dalyvavo  45 žmonės iš įvairių Lietuvos muziejų: Žemaičių muziejaus „Alka“, Šiaulių „Aušros“, Kernavės Archeologijos ir istorijos, Mažeikių muziejų ir kt.  Jo metu nuspręsta, kad reikalingas glaudesnis archeologų, tiriančių objektus ir muziejų, priimančių saugoti archeologinę medžiagą bendradarbiavimas. Manome, kad kai kurios radinių pridavimo muziejams optimizavimo kelius galėtų supaprastinti glaudesni ryšiai tarp Lietuvos archeologų draugijos ir Lietuvos muziejų asociacijos, kuris, deja, iki šiol beveik nevyksta. Prieita prie nuomonės, kad radinių perdavimo muziejams svarbiu tarpininku galėtų būti LIMIS sistema, kurios kūrime dalyvautų ne tik muziejaus archeologai, bet ir lauko tyrimus vykdantys, nors muziejuje ir nedirbantys archeologai. Diskusijos virė ir dėl taip vadinamos masinės archeologinės medžiagos. Išsiaiškinta, kad ji taipogi turi būti saugoma muziejuose.