Kartografijos paminklai yra reikšmingi tautos arba šalies kultūros istorijai. Žemėlapiuose sukaupta nemažai duomenų apie vieno ar kito krašto geografinę aplinką, atspindinčių ūkio ir politinio gyvenimo istorijos bruožus.
         Pirmuosius žemėlapius, kuriuose vaizduojama Lietuva bei Mažosios Lietuvos teritorija, kūrė antikos geografai, nuo XV a. antrosios pusės – Vakarų Europos kartografai, XVI–XVII a. įsitraukė Lietuvos ir Prūsijos žemėlapių sudarytojai. 
         Ekspozicija pradedama II a. K. Ptolemėjo sudarytu Europos žemėlapiu (Octava Evrope Tabule), spausdintu Romoje apie 1508 m. kuriame pirmą kartą pateiktas kartografinis Baltijos pajūrio vaizdas bei vokiečių kartografo M. Valdsėmiulerio sudarytu Vidurio Europos žemėlapiu (Tabula Moderna Sarmatiae Evr...), išleistu Romoje 1513 m. Galima susipažinti su XVI a. Vakarų Europos kartografų darbais: S. Miunsterio Vidurio ir Rytų Europos žemėlapiu (Landtafel Ungerlands, Polands, Reussen, Litaw, Walachen und Bulgaren), sudarytu 1570 m., išleistu Bazelyje 1628 m., H. Zelijaus seniausiu Prūsijos žemėlapiu, spausdintu Antverpene 1570 m., žymiausio XVI a. Prūsijos kartografo K. Henenbergerio darbais: 1584 m. Karaliaučiuje išleistu žemėlapiu Senoji Prūsija, Antverpene 1584 m. išleistu Naujuoju Prūsijos žemėlapiu bei Amsterdame 1633 m. išleistu Tiksliu Prūsijos žemėlapiu. 

Lietuvos kartografijos paminklai pristatomi V. Grodeckio Lenkijos ir gretimų žemių žemėlapiu (Poloniae), išleistu 1574 m. Bazelyje, G. Merkatoriaus Lithuania, sudarytu 1570 m., išspausdintu 1595 m. Duisburge. Eksponuojamas žymiausias Lietuvos kartografijos paminklas – pirmojo originalaus LDK žemėlapio (Magni Ducatus Lithuania), sudaryto 1613 m., 1649 metų laida. XVIII a. kartografų sudaryti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapiai pristatomi M. Seuterio (Novissima et accuratissima Magni Ducatus Lithuania, 1728) ir T. K. Loterio (Magnus Ducatus Lithuania, 1780) darbais. 

Ekspozicijoje galima susipažinti su žemėlapiais, kuriuose vaizduojamas Klaipėdos kraštas. Nuo XVII a. Prūsijos valstybėje metodiškai buvo atliekami valstybės kartografavimo darbai – išleisti ne tik visos valstybės, bet ir atskirų jos dalių žemėlapiai. Ankstyviausias yra J. Narūnavičiaus-Naronskio apie 1670 m. sudarytas Klaipėdos apskrities žemėlapis su Klaipėdos vaizdu. M. Meriano graviūroje Didysis Kurfiurstas ir jo armija 1679 m. persekioja švedų būrius per užšalusias Kuršių marias (Frankfurtas, 1687) be karinės scenos gana tiksliai pavaizduota Kuršių marių pakrantės rytinė dalis su gyvenvietėmis. XVIII a. pirmos pusės pokyčius Mažojoje Lietuvoje rodo Prūsijos inžinieriaus I. Fr. Betgeno sudarytas, 1735 m. Niurnberge išleistas žemėlapis Prūsų Lietuva su pažymėtomis zalcburgiečių kolonijomis ir naujai įkurto Gumbinės miesto planu. 

Karališkosios Prūsijos mokslų akademijos (1763), Veimaro geografijos instituto (1811–1813), Lietuvos kariuomenės Karo topografijos skyriaus (1938–1939) Klaipėdos apskrities topografiniai žemėlapiai suteikia žinių apie krašto vietovių raidą. Taip pat eksponuojami vėlesni Prūsijos (sud. C. F. Weiland apie 1864–1879), Vokietijos imperijos (1899), Baltijos valstybių ir Rytų Prūsijos (sud. Edinburgo geografijos institutas, 1920) žemėlapiai.