Dailės rinkinys muziejuje nėra gausus, jis pradėtas formuoti apie 1950-uosius metus. Jį sudaro 500 grafikos, tapybos, liaudies meno kūrinių. Darbuose dominuoja Kuršių nerijos ir marių, Mažosios Lietuvos vietovių vaizdai.
Klaipėdos istorijai išskirtinę reikšmę turi raižiniai ir piešiniai su senosios Klaipėdos miesto ir krašto vaizdais. Vienas seniausių užfiksuotų Klaipėdos vaizdų yra Christoph Hartknoch graviūroje, kuri buvo publikuota 1684 m. išleistame istorijos veikale Senoji ir naujoji Prūsija(Alt- und neues Preussen, oder Preussischer Historien zwey Theile, 1684). M. Merian istorinė graviūra Didysis Kurfiurstas ir jo armija persekioja švedų būrius per užšąlusias Kuršių marias 1679 m., spausdintaFrankfurte 1687 m., ne tik atspindi istorinį žygį, bet ir detaliai vaizduoja rytinę kuršių marių pakrantę, Nemuno deltą bei krašto vietoves: Šakūnus, Kaukėnus, Giliją, Įsę.
Klaipėdietis piešimo mokytojas dailininkas G. Waldhauer XIX a. nupiešė miesto vaizdų seriją. Originalai yra dingę, tačiau vaizdai išliko litografijose. Muziejuje saugoma XIX a. antrosios pusės vaizdų serija. Daugelis šioje litografijoje publikuotų objektų buvo sugriauti II pasaulinio karo metais, todėl šie vaizdai svarbūs istorikams, senosios architektūros tyrinėtojams. 

Dailininkas, grafikas, kraštotyrininkas G. Bagdonavičiaus (1901–1986) buvodamas Klaipėdos krašte 1932–1938 m. fiksavo krašto sodybų ir Klaipėdos architektūrą, piešė miesto vaizdus. Muziejuje saugomi 23 piešiniai ir akvarelės. Eduardo Jonušo apie 1970 m. atlikti Nidos kapinių krikštų, vėtrungių piešiniai jau tapo istorine ikonografija. Taip pat muziejuje yra E. Jonušo 1965–1967 m. įvairia technika atliktų Klaipėdos krašto peizažų, Vydūno portretas. 

Lietuvių tautinio kostiumo tyrinėtojams įdomūs yra XIX a. antros pusės A. Kretschmer piešiniai. Muziejus saugo pagal šiuos piešinius atspaustas chromolitografijas, kuriuose užfiksuoti lietuvių valstiečių drabužiai. Šie darbai buvo publikuoti Albert Kretschmer parengtame darbe apie įvairių Vokietijos provincijų gyventojų tautinius rūbus: Deutsche Volkstrachten, 2. Aufl. Leipzig, 1887–1890.

Muziejaus rinkiniuose yra žymių XX a. pirmos pusės Vokietijos tapytojų darbų, daugiausia Kuršių Nerijos tematika. Paminėtini vokiečių tapytojos Berta Schrader darbas Danės upės šiaurinio molas bei peizažisto Carl Knauf (1893–1944) XX a. pr. darbas Kurėnai mariose. Carl Knauf buvo kilęs nuo Reino, nuo 1931 m. gyveno Nidoje, kur turėjo namą su ateljė, palaidotas Nidos senosiose kapinėse.

Muziejaus ekspozicijoje yra Karl Eulenstein darbas Kraštovaizdis prie marių protakos Klaipėdoje. Karl Eulenstein (1892–1981) vienas žymiausių Rytprūsių dailininkų, tapytojas, knygų iliustratorius gimė Klaipėdoje, čia mokėsi prekybos ir muzikos. 1919–1923 m. mokėsi Karaliaučiaus meno akademijoje. Nuo 1926 m. gyveno Berlyne kaip laisvas menininkas. 1919–1945 m. kiekvienais metais lankydavosi Nidoje. Tapė aliejumi, tempera, akvarele Kuršių neriją, Klaipėdos krašto ir pamario peizažus, žvejų ir valstiečių gyvenimo vaizdus bei portretus. Beveik visa kūryba žuvo per II pasaulinį karą, dalį paveikslų po karo dailininkas atkūrė. Minint 100-ąsias gimimo metines, Liuneburge surengta dailininko darbų paroda, išleista studija. K. Eulenstein muziejui paveikslą padovanojo Walter Hildebrant šeima iš Lauenberg. 

Rossler šeima iš Randsburg muziejui padovanojo keturis Alfred Teichmann (1930–1980) XX a. ketvirtame dešimtetyje tapytus darbus Kuršių nerijos tematika. 

Iš XX a. lietuvių autorių darbų pirmiausia galima išskirti Evos Labutytės darbus. Evos Labutytės (1938–2003), gimusios Klaipėdos krašte, kūryboje atsispindi Mažosios Lietuvos istorija, praeities išgyvenimai, tai tarsi Mažosios Lietuvos, senosios Prūsos, Klaipėdos krašto meninis metraštis, tautos kultūrinės atminties gaivinimas apibendrintais simboliais, savaip interpretuojant mitologinę praeities klodų viziją. 

Muziejuje saugomi estampų ciklai: Mažosios Lietuvos veikėjai I–VII (1971–79, autocinkografija), A. Kulvietis, S. Rapolionis (1979, autocinkografija), evangelikų liuteronų bažnyčios I–VII (1995, ofortas, akvatinta), grafikos ciklas Prūsų atminimui (1988, mišri technika), ekslibrisai nusipelniusiems kultūros žmonėms.

Taip pat muziejuje saugomi žymių Lietuvos dailininkų A. Gudaičio, S. Džiaukšto, L. Katino, V. Karatajaus, V. Mackevičiaus, A. Motiejūno, A. Savicko, A. Stasiulevičiaus 1955–1970 m. tapytų darbų.
Muziejuje yra klaipėdiečių autorių darbų: V. Burbos grafikos darbai skirti Mažosios Lietuvos istorijai, A. Taurinsko tapyti Ad. Brako, A. Bruožio, M. Jankaus, J. Vosyliaus – K. Donelaičio portretai, S. Jusionio peizažai.