2004  m. MLIM  archeologijos skyrius tęsė archeologinus tyrinėjimus buvusiame Vitės priemiestyje. Šiais metais buvo žvalgyti du sklypai Naujosios Uosto g. 11, 13, 15 ir Bokštų g. 3a.

Naujojoje uosto g. 11, 13, 15 ištirtas 80 m² plotas. Nustatyta, kad ankstyviausias kultūrinis sluoksnis šioje vietoje susiformavo XVIII a. I pusėje. Jame rasta buitinės keramikos, stiklo butelių, olandiškų pypkelių fragmentų. Tyrimų metu taip pat fiksuotas labai intensyvus XIX–XX a. I pusės užstatymas. Perkasoje Nr. 1 aptikta 3 metrų skersmens kamino, mūryto iš raudonų plytų apatinė dalis bei krosnies fragmentas. Pagal 1934 metų abonentų knygą čia buvo motorinių laivų ir mašinų fabrikas.Taip pat kasinėjimų metu šiame sklype aptikta nors ir vėlyvų, tačiau muziejui įdomių eksponatų: kelios 1939 metų pfenigų monetos, prieškariniai alaus buteliai su keramikiniais kamšteliais, sveika XVIII a. pab.–XIX a. pr. lėkštė bei olandiškos pypkelės galvutė.

Bokštų g. 3a buvo kasamos trys 1x5 m atkarpos pamatų įleidimui. Šių atkarpų kasimo metu ir buvo atlikti žvalgomieji archeologijos tyrimai, kurių metu fiksuoti XVIII a. pab.–XX a. I pusės kultūriniai sluoksniai. Buvo aptiktos dvi ūkinės duobės, viena XX a. I pusės (prieškarinė), kita XVIII a. pab.–XIX a. pr. Pirmoje duobėje rasta labai daug įvairių sveikų stiklinių buteliukų, geležinis raktas, rašalinė. Antroje duobėje aptikta daug buitinės keramikos: dubenų, puodynių, lėkščių šukių ir kt. 

Taip pat šiame sklype aptikta akmeninė girnapusė, datuojama XIX a. pr.

Muziejaus Etnografijos skyrius keletą metų iš eilės rengė ekspedicijas į senuosius Mažosios Lietuvos kaimus. Buvo surengtos ekspedicijos į Karklę, Rusnę, Kisinius, Lankupius, Vanagus. Ekspedicijų dalyvius domino Mažosios Lietuvos senieji kaimų papročiai, buitis, kaimo kapinaitės, bažnyčios.

Susitikimuose su senaisiais kaimų gyventojais išryškėjo atskirų regionų kalendorinių bei šeimos švenčių, laidojimo papročiai skirtumai. Neatsitiktinai ekspedicijos buvo organizuojamos į žvejų ir laukininkų kaimus.

Iš ekspedicijose surinktos medžiagos: nuotraukų, diktofoninių įrašų, anketinių duomenų, pokalbių su senaisiais gyventojais išryškėjo žvejų buitis, šventės, tradicijos, laukininkų šeimos ir kalendorinių švenčių specifika.

Ekspedicijų metu buvo aplankyti įžymių Mažosios Lietuvos žmonių kapai: A. Gelgaudo ir F. Kelkio (Kisinių kapinaitėse), I. Simonaitytės giminaičių (Vanaguose), seniausio krašto žvejo A. Goberio (Rusnėje), S. Šemerio-Šmerausko (Karklėje) ir kt.

Kelios ekspedicijos buvo organizuotos į Skirvytėlės kaimą. Jų metu buvo tvarkoma etnografinė Skirvytėlės kaimo sodyba. Ši sodyba priklausė Martai Druskutei. Tai tipiška vidutinio žvejo sodyba. Joje išsaugoti šeimininkų baldai iš XVIII a. pr., naudoti prieš karą indai, žvejų buities ir darbo įrankiai iš XIX a. pr.