Numizmatikos ekspozicijoje galima susipažinti su įvairių šalių numizmatikos pavyzdžiais nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki XX a. Ekspozicija pradedama Romos imperijos monetų pavyzdžiais, kaldintais Marko Aurelijaus (161–180), Antonino Pijaus (138–161) ir kt. laikais. Monetos aptiktos Klaipėdos apylinkėse. Tai liudija, kad dar pirmaisiais mūsų eros amžiais baltų gentys, gyvenusios pajūryje, buvo užmezgusios prekybinius ryšius su Romos imperija. 

Taip pat rodomi seniausi lietuviški pinigai: XII–XIII a. sidabriniai lydiniai – lietuviški ilgieji. Greta jų matome svarstykles sidabrui sverti, svarelius, aptiktus žvalgomosios ekspedicijos metu Slengiuose, Klaipėdos raj.

Lankytojas gali susipažinti su XIV–XVI a. Ordino valstybėje, XVII–XVIII a. Prūsijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse kaldintomis įvairaus nominalo monetomis: šilingais, grašiais, ortais, patagonais ir kt. Taip pat galima susipažinti su XVII a. pr. Karaliaučiaus monetų kalyklos kaldintais žetonais. Eksponuojama XVII a. Klaipėdos miesto iždo skrynia, saugota buv. Magistrato pastate. Žemėlapiai, graviūros, dokumentai iliustruoja monetų gamybos ir bankininkystės istoriją.  

Lankytojai turi galimybę susipažinti su 2 lobiais: 1942 m. Jucaičių kaime (Priekulės vlsč.) po didelių akmenų krūva, moliniame puodelyje, įvyniotas į drobę buvo aptiktas 823 sidabrinių monetų lobis su XVII–XVIII a. Lenkijos-Lietuvos, Prūsijos, Saksonijos monetomis. Į muziejų 1959 m. pateko tik dalis lobio – 274 monetos. Kitas eksponuojamas lobis su 151 XVII a. antrosios pusės Prūsijos, Lenkijos-Lietuvos sidabrinėmis monetomis 1962 m. buvo aptiktas Gargžduose. 

Ekspozijoje galima pamatyti XIX a. Prūsijoje, Rusijoje leistas monetas, popierinius pinigus. Didelė ekspozicijos dalis skirta Pirmojo pasaulinio karo ir pokario metu leistiems laikiniesiems pinigams, kuriuos dėl pinigų trūkumo, infliacijos leido Vokietijos vyriausybė, okupuotų kraštų vietiniai valdžios organai bei Rytų Prūsijos miestų ir apskričių savivaldybės, bankai, prekybos ir pramonės įmonės. Po Pirmojo pasaulinio karo laikinuosius pinigus leido ir Rusnės (1917–1920), Šilutės (1918–1921) seniūnijos, Klaipėdos prekybos rūmai (1922 m. vasario 2 d.). Iš jų išsiskiria Klaipėdos prekybos rūmų laikinieji pinigai, spausdinti Miunchene. 

Ekspozicijoje lankytojai turi galimybę susipažinti su Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) Lietuvos banko leistais banknotais (1922, 1927 m. laidos) ir monetomis (1925, 1936, 1938 m. laidos), Vokietijos ( XX a. pr.–1944 m.) monetomis ir banknotais. Komercinių bankų istoriją primena taupomosios knygelės, čekiai ir kiti eksponatai.
Ekspozicija baigiama naujausiu radiniu: 1993 m. restauruojant Kretingalės bažnyčią, bokšto kryžiuje buvo aptiktas bažnyčios statybos metu įdėtas lobis, kuriame greta dokumentų ir spaudos, liudijančių apie statybą, buvo įdėta trylika įvairių nominalų 1812, 1873, 1874 m. kaldintų monetų.