2013 m. liepos 2–20 dienomis Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) buvo eksponuojama paroda  „Kuršmarių vėtrungių tėvas Ernstas Vilhelmas Berbomas (1786–1865)“.

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“. 

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje buvo pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.