Klaipėdos žydų bendruomenė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kovo 24 d. (sekmadienį) sukvietė miestiečius į konferenciją „1939 m. Klaipėdos krašto aneksija ir pasekmės“. Ji vyko Klaipėdos piliavietėje, šiaurinės kurtinos salėje (Priešpilio g. 2). Įėjimas buvo nemokamas.

Programa:

1. dr. Šarūnas Liekis (VDU) „Klaipėdos krašto praradimo politinės priežastys ir aplinkybės“
2. Hektoras Vitkus (BRIAI) „Apie Klaipėdos žydų padėtį Klaipėdos krašto anšliuso laikotarpiu“
3. dr. Ruth Leiserowitz (Berlyno Humboldto universitetas) „Žydų pabėgimas iš Klaipėdos 1939 metais“
4. dr. Arūnas Baublys (KU) „Lietuvių tarnautojų likimai Klaipėdoje po 1939 m. Raudonojo kryžiaus ligoninės atvejis“
5. dr. Julius Žukas (KU) „1939 m. kovo 23 d. pasekmės Klaipėdos krašto ekonomikai“

1939 m. kovo 22 dienos laikraščio „Vakarai“ antraštė skelbė: „Vokietijos reikalavimas priimtas“. Lietuvos vyriausybė sutiko dėl Klaipėdos krašto atskyrimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Tą dieną Vokietijos kariuomenės padaliniai įžengė į kraštą. Adolfas Hitleris, sėdęs į šarvuotą karo laivą „Deutschland“ Svinemiundėje, pasuko link Klaipėdos. Šiame laive kovo 23 d. 1 val. 30 min., gavęs užsienio reikalų ministro von Ribbentropo telegramą, jis pasirašė Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos įsakymą. Klaipėdoje iš teatro balkono Hitleris pasakė kalbą, kuria pasveikino krašto gyventojus sugrįžus į Reichą.

Apie Hitlerio kalbą iš teatro balkono žino daugelis, tačiau kas iš tikrųjų tuo metu vyko Klaipėdos krašte ir Europoje, kokie buvo žydų, lietuvių ir kitų tautybių žmonių migracijos keliai, kokios pasekmės ištiko Lietuvą po Klaipėdos krašto aneksijos... tai klausimai, į kuriuos bandė atsakyti istorikai mokslininkai prof. dr. Ruth Leiserowitz, prof. dr. Šarūnas Liekis, dr. Hektoras Vitkus, dr. Julius Žukas ir dr. Arūnas Baublys.

Renginio organizatorius – Klaipėdos žydų bendruomenė

Renginio partneris – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Informaciniai partneriai: dienraščiai „Klaipėda“ ir „Vakarų ekspresas“, radijo stotis „Laluna“